Žemiau yra trumpa įžanga apie veiksmų mechanizmus, tipus ir įvairių konservantų vertinimo indeksą
1.Bendras veikimo būdaskonservantai
Isseranantai yra daugiausia cheminiai vaistai, padedantys nužudyti ar slopinti mikroorganizmų veiklą kosmetikoje, taip pat išlaikyti bendrą kosmetikos kokybę per ilgą laiką.
Tačiau reikia pažymėti, kad konservantai nėra baktericidai. Jie neturi stipraus baktericidinio poveikio, ir jie veikia tik tada, kai naudojami pakankamai kiekybiškai arba kai turi tiesioginį kontaktą su mikroorganizmais.
Konservantai, slopinantys mikrobų augimą, blokuoja svarbių metabolinių fermentų sintezę, taip pat slopina baltymų sintezę gyvybiškai svarbiuose ląstelių komponentuose arba nukleorūgšties sintezė.
2.Veiksniai, darantys įtaką konservantų veiklai
Daugybė veiksnių prisideda prie konservantų poveikio. Jie apima;
a.PH poveikis
PH pokytis prisideda prie organinių rūgšties konservantų suirimo, todėl daro įtaką bendram konservantų veiksmingumui. Paimkite, pavyzdžiui, esant pH 4 ir pH 6, 2-bromo-2-nitro-1,3-propanediolui, yra labai stabilus
b.Gelio ir kietųjų dalelių poveikis
Koalinas, magnio silikatas, aliuminis ir kt., Yra keletas miltelių dalelių, kurios yra kai kuriose kosmetikose, kurios dažniausiai absorbuoja konservantą ir todėl prarastas pass, kad prarastas. Tačiau kai kurie taip pat veiksmingi absorbuojant bakterijas, kurių yra konservantuose. Be to, vandenyje tirpaus polimero gelio ir konservantų derinys taip pat prisideda prie liekamojo konservanto koncentracijos kosmetikos formulėje sumažėjimo, tai taip pat sumažino konservanto poveikį.
c.Nononinių paviršiaus aktyviųjų medžiagų tirpinimo poveikis
Įvairių paviršiaus aktyviųjų medžiagų, tokių kaip nejoninės paviršiaus aktyviosios medžiagos konservantuose, tirpinimas taip pat turi įtakos bendram konservantų aktyvumui. Tačiau žinoma, kad aliejuje tirpios nejoninės paviršiaus aktyviosios medžiagos, tokios kaip HLB = 3-6, turi didesnį konservantų dezaktyvacijos potencialą, palyginti su vandenyje tirpesnėmis nejoninėmis paviršiaus aktyviosiomis medžiagomis, turinčiomis didesnę HLB vertę.
d.Konservantų pablogėjimo poveikis
Yra ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymas, šviesa ir kt., Kurie yra atsakingi už konservantų pablogėjimą, todėl sumažėja jų antiseptinis poveikis. Be to, kai kurie iš šių padarinių sukelia biocheminę reakciją dėl radiacijos sterilizacijos ir dezinfekavimo.
e.Kitos funkcijos
Panašiai, kiti veiksniai, tokie kaip skonių ir chelacinių medžiagų buvimas, ir konservantų pasiskirstymas aliejaus vandenyje dvi fazėse taip pat prisidės prie konservantų aktyvumo sumažėjimo tam tikru mastu.
3.Antiseptinės konservantų savybės
Verta apsvarstyti konservantų antiseptines savybes. Turėdami perteklinį konservantų kosmetiką, tai tikrai erzina, o koncentracijos trūkumas paveiks antiseptikąkonservantų savybės. Geriausias būdas tai įvertinti yra naudojant biologinio iššūkio testą, kuris apima minimalią slopinančią koncentraciją (MIC) ir slopinimo zonos testą
Bakteriostatinio apskritimo testas: Šis testas naudojamas norint nustatyti tas bakterijas ir pelėsį, turintį galimybę labai greitai augti, kai auginant tinkamoje terpėje. Tokioje situacijoje, kai filtravimo popieriaus diskas, impregnuotas konservutu, nuleidžiamas į auginimo vidutinės plokštelės vidurį, dėl konservanto prasiskverbimo bus suformuotas bakteriostatinis apskritimas. Išmatuojant bakteriostatinio apskritimo skersmenį, jis gali būti naudojamas kaip kriterijus, kad būtų galima nustatyti konservanto veiksmą.
Tai galima sakyti, kad bakteriostatinis apskritimas, naudojant popieriaus metodą, kurio skersmuo> = 1,0 mm, yra labai efektyvus. MIC yra vadinama mažiausia konservantų koncentracija, kurią galima pridėti į terpę, kad būtų slopinamas mikrobų augimas. Esant tokiai situacijai, mažesnis mikrofonas, tuo stipresnės konservantų antimikrobinės savybės.
Antimikrobinio aktyvumo stiprumas ar poveikis paprastai išreiškiamas minimalios slopinamosios koncentracijos (MIC) pavidalu. Tai darant, stipresnį antimikrobinį aktyvumą lemia mažesnė mikrofono vertė. Nors mikrofonas negali būti naudojamas atskirti baktericidinį ir bakteriostatinį aktyvumą, paprastai žinoma, kad paviršiaus aktyviosios medžiagos turi bakteriostatinį poveikį esant mažai koncentracijai ir sterilizacijos poveikiui esant didelei koncentracijai.
Tiesą sakant, skirtingais laikais šios dvi veiklos vyksta tuo pačiu metu, ir dėl to juos sunku atskirti. Dėl šios priežasties jiems paprastai suteikiamas kolektyvinis pavadinimas kaip antimikrobinis dezinfekavimas arba tiesiog dezinfekavimas.
Pašto laikas: 2012-10-10