Žemiau pateikiamas trumpas įvairių konservantų veikimo mechanizmų, tipų ir vertinimo indeksas.
1.Bendras veikimo būdaskonservantai
Konservantai – tai daugiausia cheminės medžiagos, kurios padeda naikinti arba slopinti mikroorganizmų veiklą kosmetikoje, taip pat ilgą laiką išlaikyti bendrą kosmetikos kokybę.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad konservantai nėra baktericidiniai – jie neturi stipraus baktericidinio poveikio ir veikia tik tada, kai naudojami pakankamu kiekiu arba tiesiogiai liečiasi su mikroorganizmais.
Konservantai slopina mikrobų augimą, blokuodami svarbių medžiagų apykaitos fermentų sintezę, taip pat slopindami baltymų sintezę gyvybiškai svarbiuose ląstelių komponentuose arba nukleorūgščių sintezę.
2.Konservantų veiklą įtakojantys veiksniai
Konservantų poveikį lemia daug veiksnių. Jie apima:
a.pH poveikis
PH pokytis prisideda prie organinių rūgščių konservantų skaidymosi ir todėl turi įtakos bendram konservantų veiksmingumui. Pavyzdžiui, esant pH 4 ir pH 6, 2-bromo-2-nitro-1,3-propandiolis yra labai stabilus.
b.Gelio ir kietųjų dalelių poveikis
Koalinas, magnio silikatas, aliuminis ir kt. yra miltelių dalelės, esančios kai kuriuose kosmetikos gaminiuose, kurios paprastai sugeria konservantą, todėl pastarieji praranda savo aktyvumą. Tačiau kai kurios iš jų taip pat veiksmingai sugeria konservante esančias bakterijas. Be to, vandenyje tirpaus polimerinio gelio ir konservanto derinys padeda sumažinti likusių konservantų koncentraciją kosmetikos formulėje, o tai taip pat sumažina konservanto poveikį.
c.Nejoninių paviršinio aktyvumo medžiagų tirpinimo poveikis
Įvairių paviršinio aktyvumo medžiagų, tokių kaip nejoninės paviršinio aktyvumo medžiagos, tirpimas konservantuose taip pat turi įtakos bendram konservantų aktyvumui. Tačiau žinoma, kad aliejuje tirpios nejoninės paviršinio aktyvumo medžiagos, tokios kaip HLB = 3-6, turi didesnį konservantų deaktyvavimo potencialą, palyginti su vandenyje tirpiomis nejoninėmis paviršinio aktyvumo medžiagomis, kurių HLB vertė yra didesnė.
d.Konservanto gedimo poveikis
Yra ir kitų veiksnių, tokių kaip kaitinimas, šviesa ir kt., kurie lemia konservantų gedimą ir dėl to sumažėja jų antiseptinis poveikis. Be to, kai kurie iš šių poveikių sukelia biocheminę reakciją dėl sterilizacijos ir dezinfekcijos spinduliuote.
e.Kitos funkcijos
Panašiai ir kiti veiksniai, tokie kaip kvapiųjų medžiagų ir chelatinių medžiagų buvimas bei konservantų pasiskirstymas aliejaus ir vandens dvifazėje terpėje, tam tikru mastu taip pat prisidės prie konservantų aktyvumo sumažėjimo.
3.Konservantų antiseptinės savybės
Verta apsvarstyti konservantų antiseptines savybes. Per didelis konservantų kiekis kosmetikoje tikrai sukels dirginimą, o jų koncentracijos trūkumas paveiks antiseptiką.konservantų savybėsGeriausias būdas tai įvertinti yra biologinio poveikio testas, kuris apima minimalią slopinamąją koncentraciją (MSK) ir slopinimo zonos testą.
Bakteriostatinio apskritimo testas: šis testas naudojamas nustatyti tas bakterijas ir pelėsius, kurie po kultivavimo tinkamoje terpėje gali labai greitai augti. Kai konservantu impregnuotas filtro popieriaus diskas nukrenta į kultivavimo terpės plokštelės vidurį, dėl konservanto prasiskverbimo aplink jį susidaro bakteriostatinis ratas. Matuojant bakteriostatinio apskritimo skersmenį, jis gali būti naudojamas kaip kriterijus konservanto veiksmingumui nustatyti.
Remiantis tuo, galima teigti, kad bakteriostatinis apskritimas, kurio skersmuo >=1,0 mm, naudojant popieriaus metodą, yra labai efektyvus. MIK yra mažiausia konservanto koncentracija, kurią galima įdėti į terpę, kad būtų slopinamas mikrobų augimas. Tokiu atveju kuo mažesnė MIK, tuo stipresnės konservanto antimikrobinės savybės.
Antimikrobinio aktyvumo stiprumas arba poveikis paprastai išreiškiamas minimalios slopinamosios koncentracijos (MSK) forma. Tokiu būdu stipresnis antimikrobinis aktyvumas nustatomas pagal mažesnę MSK vertę. Nors MSK negalima naudoti baktericidiniam ir bakteriostatiniam aktyvumui atskirti, paviršiaus aktyviosios medžiagos paprastai turi bakteriostatinį poveikį esant mažai koncentracijai ir sterilizuojantį poveikį esant didelei koncentracijai.
Iš tiesų, skirtingu metu šios dvi veiklos vyksta tuo pačiu metu, todėl jas sunku atskirti. Dėl šios priežasties jos paprastai vadinamos bendrai antimikrobine dezinfekcija arba tiesiog dezinfekcija.
Įrašo laikas: 2021 m. birželio 10 d.